Palangos oro uostas pasirengęs priimti daugiau keleivių

Baigta Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija

Kasmet apie 10 000 keleivių aptarnaujantis Palangos oro uostas kitąmet planuoja sulaukti jų 10-15 proc. daugiau. Pirmąją per septyniolika metų išsamią kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją baigęs oro uostas dabar gali priimti didesnės klasės orlaivius.

Dėl tako modernizavimo reguliarius reisus čia netrukus vykdys nauja pigių skrydžių aviakompanija „Norwegian Air Shuttle“, reguliarius reisus tęs skrydžių bendrovės „SAS“ ir „flyLAL“.

Pasak Palangos oro uosto direktoriaus Leono Kvietkausko, po rekonstrukcijos orlaivių takas atitinka visus Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Lietuvos teisės dėl skrydžių saugos aktus. „Keleivių saugumo užtikrinimas yra svarbiausias uždavinys, todėl kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija buvo vienas aktualiausių oro uosto modernizavimo projektų“, -- sako jis.

Nuo 1991 metų tūpimo ir kilimo takas iš esmės nebuvo atnaujinamas. Jo rekonstrukcija buvo įgyvendinta per šiuos metus. Oro uoste pailgintas ir paplatintas orlaivių kilimo ir tūpimo takas, įdiegtos vandens surinkimo ir šviesos signalinių žiburių sistemos. Dabar takas apšviestas ryškesniais, lengvai aptarnaujamais šviesos signaliniais žiburiais. Analogiškos „Siemens“ šviesos sistemos veikia ir tarptautiniuose Briuselio, Madrido „Barajas“, Palermo ir kituose Europos oro uostuose.

„Daugiau nei tris dešimtmečius tarnavę žemo intensyvumo žibintai pakeisti aukšto intensyvumo žibintų sistema, naudojamos ilgaamžės, energiją taupančios halogeninės lempos. Tai gerokai padidina matomumą“, – teigia UAB „Siemens“ pramonės sprendimų ir paslaugų grupės projektų vadovas Darius Atstupėnas.

Miško apsuptyje esanti orlaivių taką pailginus maždaug 300 m, šis siekia iki 2,3 km ir yra kur kas saugesnis: į tako teorines plokštumas nebepatenka medžių viršūnės, lėktuvai turi daugiau kelio įsibėgėti ir gali saugiau pakilti. Pagal lėktuvų tako ilgį ir plotį Palangos oro uostas atitinka oro uostų D kategoriją.

Visas Palangos oro uosto kilimo ir nusileidimo tako rekonstrukcijos projektas kainavo apie 23,2 mln. litų. Projektas finansuotas Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšomis. Darbus įgyvendino UAB „Siemens“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ konsorciumas.